Angliškai kalbančių šalių sporto psichologijoje sąvoka „psichologiniai įgūdžiai“ plačiai paplitusi. Ji suprantama ne tik patiems psichologams, bet ir sportininkams ar treneriams. Tačiau mūsų kalboje tai sąlyginai naujas terminas, todėl sportininkams ar treneriams ne visuomet žinoma, kas slepiasi už šios sąvokos.
Pradėjusi bendrauti su treneriais ir sportininkais, daugiausia girdėdavau kalbant apie sportininkams svarbias savybes, bruožus, „sportinį charakterį“ (pvz., sportininko valią, pasitikėjimą savimi, dėmesingumą, atkaklumą) ir jų ugdymą kaip pagrindinį psichologinio rengimo aspektą. Tuo tarpu JAV sporto psichologijoje jau tuomet daugiau dėmesio buvo skiriama įgūdžiams, sugebėjimams, kompetencijoms – tai yra, ką turi mokėti, žinoti, sugebėti sportininkas, kad galėtų pasiekti aukštesnį meistriškumą. Žinoma, nebuvo pamirštamos ir sportininkams svarbios savybės, bet vėlgi – žiūrima, kaip jas galima lavinti, ugdyti, pasitelkiant į pagalbą turimus psichologinius įgūdžius. Dabar jau ir mus pasiekia supratimas, kad yra ne tik asmeninės savybės, bet ir psichologiniai įgūdžiai, tačiau vis dar neprošal grįžti ir apsibrėžti, kas tai yra.
Taigi pereikime prie pačių psichologinių įgūdžių ir išsiaiškinkime, ką šis terminas reiškia. Pirmiausia pažvelkime į sąvoką „įgūdis“. Pagal Lietuvių kalbos žodyną, įgūdis – tai „kartojimu įgytas sugebėjimas atlikti kokį nors veiksmą“. „Psichologinis“ šiuo atveju reiškia tai, kad kalbama apie vidinius veiksmus (atliekamus „galvoje“ ar „mintyse“, „savyje“). Tokie psichologiniai įgūdžiai tai:
tikslų išsikėlimas;
vaizdinių kūrimas;
teigiamas mąstymas ir vidinė kalba;
dėmesio kontrolė;
psichinės energijos valdymas (atsipalaidavimas/ mobilizavimasis);
sprendimo priėmimas.
Čia paminėti svarbiausi psichologiniai įgūdžiai – tai nėra baigtinis ir neginčijamas sąrašas. Sporto psichologai, daugelį metų tyrinėjantys psichologinių įgūdžių svarbą sportininkams arba tiesiogiai dirbantys su sportininkais, vis dar diskutuoja, ką reiktų vadinti psichologiniu įgūdžiu, kokius psichologinius įgūdžius reiktų įtraukti į sąrašą (pavyzdžiui, dar siūloma įtraukti bendravimo arba tarpasmeninius įgūdžius), kaip šie įgūdžiai išsidėsto pagal svarbą (siūloma skirstyti į lygius: pirmojo lygio įgūdžiai būtų baziniai, reikalingi kiekvieno aukštesnio lygmens įgūdžiams įvaldyti).
Tačiau svarbiausia kiekvienam sportininkui yra suprasti, kad įgūdis tai yra „kartojimu įgytas sugebėjimas“. Kitaip sakant, psichologiniai įgūdžiai nėra įgimti, todėl juos lavinti gali ir turi kiekvienas sportininkas, norintis siekti aukštesnio meistriškumo.
Dar galite pasiskaityti:
R. Martens. Sporto psichologijos vadovas treneriui. – Vilnius: Lietuvos sporto informacijos centras, 1999.
R. Malinauskas. Taikomoji sporto psichologija: vadovėlis. - Kaunas: Lietuvos kūno kultūros akademija, 2010.